Augalėdžiai gyvūnai Taip vadinami gyvūnai, mintantys augalais. Jie minta augalų lapais, vaisiais, sėklomis, šaknimis ir net medžių žieve. Yra ir tokių augalėdžių, kurie minta saldžiu.
Paplitę visur, kur yra jiems tinkamo maisto – augalų arba kitų gyvūnų. Gyvūnai nevykdo fotosintezės ir, kad išgyventų, turi maitintis kitais. Augalėdžiai dažniausiai turi tam tikrus dantis augaliniai maistui sumalti.
Rasti augalinio maisto nėra sunku.
Dauguma plėšrūnų – gyvūnai, bet pasitaiko ir plėšrių augalų (pvz., saulašarė). Iš dešinėje pusėje esančio žodžių sąrašo atrask tinkamą ir jį paspausk pelės pagalba. Kiekviena gyvūnų rūšis savaip gauna jai reikiamo maisto. Gyvūnai, mintantys augalais, vadinami augalėdžiais. Ieškodami maisto, medžiotojai ir augalėdžiai kartais nukeliauja labai toli, tačiau kai. Atviruose savanų plotuose, kur gausu augalinio maisto, vyrauja stambūs augalėdžiai gyvūnai.
Jų tiek daug ir jie tokie įvairūs, kaip nė viename kitame žemyne. Tačiau ūmaus būdo hipopotamus lengva įsiutinti.
Pavyzdžiui, drambliai yra tokie dideli, kad jaunikliams ir silpniems gyvūnams pavojingi tik kai kurie plėšrūnai, pavyzdžiui, liūtai. Tai yra augalėdžiai gyvūnai ir augalų parazitai (I eilės konsumentai), mėsėdžiai gyvūnai, mintantys augalėdžiais (II eilės konsumentai) ir mėsėdžiai gyvūnai. Jei pirmoje užduotyje teisingai išspręstas kryžiažodis, o antroje užduotyje atpažinti ne mažiau kaip keturi augalėdžiai ir ne mažiau kaip trys mėsėdžiai gyvūnai. Jeigu išnyktų visi vabzdžiai – apdulkintojai, išnyktų ir didžioji žemės augmenijos dalis, o taip pat augalėdžiai gyvūnai ir visa kita. Jeigu augalėdžiai suėda 1000 kg fitomasės, iš jos apie 100 kg virsta pačių.
Mažiausi buvo iki 10 m, o didžiausi galbūt siekė iki 38 m ilgio.