Dykumos augalija Dykumų augalija paprastai labai skurdi. Kai kuriuose dykumų plotuose jos beveik nėra. Kitur pasitaiko šiurkščių žolių, retų krūmų ir net medžių.
Sachara dykuma virto ganėtinai neseniai – vos prieš 2 700 metų. Pusdykumė – aridinio klimato kraštų landšaftas, kuris turi gana retą augaliją. Vidutinių platumų juostose pusdykumės yra tarp stepių ir dykumų, tropinėse – tarp.
Dykuma – Žemės paviršiaus sritis, kuri gauna mažai drėgmės, kritulių iškrenta mažiau nei 250 mm per metus ir nėra augalijos arba ji labai menka.
Dykumu augalija referatas, kursinis, rasinys. Ją sudaro kserofitai, tarp kurių ypač daug sukulentų. Sacharos centrinėje dykumoje, augalija (flora). Tai dažniausiai belapiai, pūkuoti, padengti vašku augalai, turintys ilgą. Tokią augalijos kaitą nulemia drėkinimo sąlygos.
Savanos sutampa su sezoniniu vidutinio ir nepakankamo drėkinimo teritorija, dykumos plyti rajonuose kur ypač. Taip šie augalai saugojasi – sausoje dykumoje sultingas kaktusas būtų gaivaus vandens gurkšnis. Dauguma gyvūnų aktyvūs naktį, nes diena jiem per karšta vaikytis grobį. Kadangi dykumose labai karšta, augalų lapai yra labai smulkūs, kartais virtę dygliais.
Vis dėlto tikrovėje dykumos turėtų gąsdinti ne tik atšiauriomis gyvenimo. Tačiau dar nerealesni yra Joshua tree augantys dykumos augalai – ir kaip jie sugeba prisitaikyti prie ypač nepalankių gamtinių sąlygų ir išlikti. Gamtos stebuklas – nostabioji Alžyro Sachara 2012. Dykumose labai skurdi augalija, vyrauja dygūs sausrai atsparūs krūmai, efemerai, sukulentai, taip pat kaktusai.
Kelionė Mongolijoje Gobi Gobio dykuma stepės augmenija saksaūlas Prževalskio arkliai džeiranai gyvūnija klimatas kritulių kiekis plotas druskožemiai.