Gėlo vandens ištekliai Gėlo vandens ištekliai pasaulyje 2000 metais (skaičiai pateikti kub. metrais vienam gyventojui). Mažiausiai gėlo vandens turinčios šalys yra. Daugėjant pasaulio gyventojų, švaraus vandens poreikis didėja.
Daugelyje pasaulio vietų žmonėms trūksta gėlo geriamojo vandens, būtino. Lietuva – pasaulyje viena turtingiausių gėlo vandens išteklių. Tai sunkiai įsivaizduojama Afrikos.
Apytakoje nedalyvaujanti vandens išteklių dalis sudaro gėlo vandens.
Kaip žinoma, požeminis vanduo Lietuvoje – vienintelis geriamojo vandens šaltinis. Gėlo požeminio vandens eksploataciniai ištekliai gana dideli, be to, jie nuolat. Kadūno teigimu, šalyje požeminių vandens išteklių yra pakankamai. Vandens ištekliai mūsų planetoje pasiskirstę labai netolygiai. Paradoksalu, bet9 procentai Žemės gyventojų sunaudoja ¾ gėlo vandens, o net. LR požeminio vandens išteklių tyrimo ir geriamojo vandens tiekimo.
Keturių talpyklų hidrosferos modelis ir talpyklas siejantys gėlo vandens. Pristatytas pasaulinis gėlo vandens problemų žemėlapis. Pasaulio išteklių institutas (angl. World Resources Institute) pristatė labai įdomią.
Lietuvoje iškrenta tiek kritulių, kad jų vanduo padengtų šalies plotą 0. Pirmąkart požeminiai vandenys Lietuvoje pradėti registruoti prieš septynis dešimtmečius. Kodėl svarbu žinoti, kokie gėlo vandens ištekliai. Vandens poreikis auga ir kai kurios valstybės baigia išsekinti savo vandens išteklius.
Klimato kaita tik blogina situaciją. Varžymasis dėl vandens intensyvėja. Didžiausi pasaulio požeminių vandenų telkiniai – gėlo vandens šaltiniai šimtams milijonų žmonių – yra eikvojami nerimą keliančiais tempais. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) prieš pusantros savaitės išdavė pirmąjį leidimą gėlo geriamojo požeminio vandens. Mokslininkai sako, kad žmogus gėrimui, buičiai ir kitoms savo gyvenimo reikmėms per parą vidutiniškai sunaudoja 100–600 litrų vandens.