Kuo minta raude Raudės užauga iki 51,0 cm ilgio ir iki 2,1 kg svorio, bet dažniausiai aptinkamos. Raudžių mailius minta planktonu, suaugusios žuvys – dumbliais, vandens. Raudė – viena gražiausių Lietuvos žuvų, panaši į artimiausią savo.
Minta dumbliais, bestuburiais, vabzdžiais ir jų lervomis, kitų žuvų mailiumi. RAUDĖ (Scardinius erythrophthalmus), karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis. Minta fitoplanktonu, zooplanktonu, vėliau. Dažniausiai užtinkamos raudės 10 – 20 cm ilgio, 25 – 200 g svorio, bet jos gali.
Lašišos gyvena jūrose, kuriose minta daugiausia silkėmis bei tobiais, taip pat ir.
Neršia gegužės – birželio mėnesiais, apaugusiose žolėmis vietose. Raudės minta vandenine augalija, vėžiagyviais, kirmėlėmis, vabzdžiais bei. Tačiau žiemą dažniausiai minta ne tik moliuskais, smulkiomis dėlėmis ar vabzdžių. Labiausiai žiemužės nemėgsta lynai, karosai, raudės. Kuoja ir raudė iš pirmo žvilgsnio atrodo labai panašios. Minta kuojos įvairiais gyvenančiais vandenyje organizmais, augalais, smulkiais. Kuojų jaunikliai minta planktoniniais gyviais, o suaugusios žuvys.
Kuoja panaši į raudę, tik raudės nugara žalesnė ir visi pelekai raudoni.
Jaunikliai minta fitoplanktonu ir zooplanktonu. Suaugusių srovinių aukšlių maistą sudarokladoceros, vabzdžiai, žiedadulkės, smulkūs bentosiniai gyvūnai. Didžiąją maisto raciono dalį sudaro karšiai, kuojos, raudės. Jų palikuonys iš pradžių minta augalija, bet jau pirmaisiais metais nusitaiko ir į kitų. Kaspinuočiu dažniausiai užsikrečia kuojos, karšiai, plakiai, raudės, gružliai ir kitos karpinės („baltos“) žuvys, o nuo jų ir žuvimis mintantys vandens paukščiai.
Raudę iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti nuo kuojos. Gyvena puveningoje ir drėgnoje žemėje ir minta žemėje esančiomis organinėmis medžiagomis.