Lyrinis subjektas maironio eilerasciuose Pereiti į Individualioji lyrika – Tokio pobūdžio eilėraščiuose dažniausiai pateikiamos. Jonas Mačiulis, dokumentuose ir Mačiulevičius, 1862 m. Oratoriniuose eilėraščiuose asmenybė reiškiasi viešos kalbos formomis.
Tik eilėraščiuose likęs meilės ilgesio pėdsakas, nors greta jo ir tvyro ramus susitaikymas su likimu. Ir niekas manęs neminės,“ – šios eilutės atskleidžia lyrinio subjekto svarstymus. Tam tikras lyrinio subjekto suvokimas kai kuriuose eilėraščiuose, kartu ir viso rinkinio reiškimosi. Kai kuriuose Binkio jaunystės eilėraščiuose – Utų cikle, Gėlėse iš šieno, Dukružėlėje.
Pirmajame posme lyrinis subjektas – tarsi skristų virš miesto, žvelgia į jį iš aukštai. Sykiu Sruogos eilėraščiuose lyrinis subjektas siekia dvasinio susiliejimo su.
Poetė kuria grakštų, melodingą lyrinį eilėraštį, atsiremiantį į įvaizdžių. Ypač ryškus neoromantizmas: pabrėžiamas gamtos grožis, lyrinis subjektas atviras, artimas gamtai. Vienaip ar kitaip eilėraščio lyrinis subjektas yra įsitvirtinęs hierarchinėje pozicijoje. Trakų pilis“ lyrinis subjektas išreiškia susižavėjimą sena. Jo lyrinio subjekto monologas pagrįstas jau ne naivia emocija, o pareigos, vienatvės, gyvenimo praeinamybės apmąstymu. Eilėraščių lyrinis subjektas perteikia meilę tėvynei.
Krikščioniška mirties suvokimo potekstė abiejuose eilėraščiuose labai stipri, ir tik.
Maironio eilėraščio „Trakų pilis“ analizė. Lyrinis subjektas gyvena prisiminimais apie savo mylimąją, kurios. Kūrinio lyrinio subjekto apmąstomas gyvenimas ir išnykimas. Linksmų, lengvabūdiškai tragiškų situacijų Radausko eilėraščiuose itin daug. Krivicko poezijos subjektas pasižymi rūsčiu.
Elegiškuose eilėraščiuose kartojasi mirties ir grožio ryšio.