Nuo kada pradeda ilgeti dienos Antrąją Kalėdų dieną prisiminkime Kalėdų šventės ištakas. Gruodžio 21 – 24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta.
Kitaip sakant, trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgeti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnes naktys, eina prie pabaigos. Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio).
Nors žiema dar vos tik persirito į antrąją pusę, tačiau dienos pastebimai ėmė ilgėti – sausio pabaigoje dienos ilgumas jau 9 valandos. Ten, kur pasiekiame maksimumą, yra vasara – birželio 22 diena.
Nuo jos diena pradeda trumpėti, kreivė leidžiasi žemyn ir ten kur kerta x ašį. Tai laikas, kai dienos – ilgiausios, o naktys – trumpiausios metuose. Nuo šio savaitgalio dienos pradeda ilgėti, naktys trumpėti! Saulė „apsigręžia“ ir Šiaurės pusrutulyje ima trumpinti savo dienos kelią – dienos pradeda trumpėti, o naktys ilgėti. Kalėdos- kudikėlio Jėzaus gimimo šventė. Nuo šiol dienos nors po kelias minutes pradės ilgėti, dažniau pro debesis. Po žiemos saulėgrįžos dienos po truputį pradeda ilgėti.
Po ilgiausios metuose nakties, dienos pradeda ilgėti – Saulė sugrįžta.
Tad, žiemos saulėgrįža – Elnio devyniaragio šventė, tą dieną vengta. Lietuvos kaime ji laikyta avelių globėja – tą dieną moterys neverpdavo vilnų. Sausio 6-oji katalikų kalendoriuje įrašyta kaip Trijų Karalių diena. Iš tiesų ši, kaip ir daugelis krikščioniškųjų tradicijų. Lietuvoje ilgiausia naktis ir trumpiausia diena yra gruodžio 24-ąją, per Kūčias. Dienos pradeda trumpėti nuo vidurvasario, nuo Joninių, tačiau labiausiai tai pajuntame būtent rudenį, kai tėveliai apriboja vakarinius.