Parasimpatines nervu sistema Parasimpatinė nervų sistema (lot.) – vegetacinės nervų sistemos dalis, inervuojanti vidaus organų raumenis bei liaukas. Autonominė nervų sistema smegenyse yra kontroliuojama hipotalamo ir sudaryta iš dviejų dalių: simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų. Mat centrinė nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo.
Tai – autonominė nervų sistemos dalis, invervuojanti vidaus organus, kraujagysles, prakaito liaukas. Vegetacinės (autonominės) sistemos sandara. Kaip vegetacinė nervų sistema veikia skrandį? Dėl treniruočių keičiasi sportininko autonominės nervų sistemos funkcinė būklė.
Esant ramybės būsenai, vyrauja autonominės nervų sistemos parasimpatinės.
Centrinę nervų sistemą sudaro galvos smegenys ir nugaros smegenys. Impulsai sklinda iš nugaros smegenų. Autonominę nervų sistemą taip pat sudaro dvi dalys – simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Centrinė nervų sistema sudaryta iš nugaros ir galvos smegenų. Ritmo-refleksijos metodo tikslas ir paskirtis- autonominės nervų sistemos tonuso. Vėlesnei imuninio atsako reakcijai simpatinės nervų sistemos veikimas nereikalingas.
Procesą valdo citokinai, hormonai, neuropeptidai. Simpatinis kamienas, baltosios ir pilkosios.
Kovai mus mobilizuoja simpatinė nervų sistema, o atsipalaiduoti padeda parasimpatinė. Kai įtampa užsitęsia pernelyg ilgai, šis mechanizmas. Nervų sistemos dalis, atsakinga už nevalingus veiksmus, vadinama vegetacine nervų sistema. Ją sudaro dvi dalys – simpatinė ir parasimpatinė. Pavyzdžiui, parasimpatinės nervų sistema susiaurina akies vyzdį, stimuliuoja seilių biuro ir lėtina.
Dermografizmas gali būti raudonas arba ryškiai raudonas; toks rodo padidėjusį vegetacinės nervų sistemos parasimpatinės dalies jautrumą. Taigi, mes galime kalbėti apie adrenalinotropnosti cholinotropic simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema. Iš ko sudaryta žmogaus nervų sistema.