Plikasėkliai tipinės rūšys Sėklos susidaro ant motininio augalo esančiuose sėklapradžiuose, kurie niekuo neapgaubti ir todėl augalai pavadinti plikasėkliais. Lietuvoje ir šiaurės Europoje savaiminė viena rūšis – paprastoji eglė, kitos rūšys. Plikasėkliai – eukariotų domeno augalų karalystės augalai.
Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės, gervuogės. Daugeliui tikresnės atrodo įprastinės pažiūros, ir daugelis nori gyventi taip, kaip. Visos gintare rastos samanų rūšys būdingos vidutiniam klimatui. Yra ir tipinių sausų šiltų augalų – viržių ir subalpinių pievų augalų.
RŪŠIS sistematinį vienetą sudaranti giminingų organizmų grupė, užimanti. Iš žuvusių kiautuotųjų pirmuonių jūros dugne susidarė kreidos, klinčių nuosėdiniai sluoksniai, kurie reikšmingi kaip iškasenos. Nykstančios rūšies populiacijos kaita: modeliavimas ir valdymas. Didžiausia rūšių įvairovė yra vabzdžių grupėje, kur rūšių įvairovę sudaro 1 mln. Tipinė bazidė yra darinys be pertvarėlių, su. Naujos augalų, gyvūnų, patogeninių organizmų ir kt. Sąlygos augalų bendrijų susidarymui: augalų rūšys ir ekologiniai veiksniai.
Planuojamos rūšių apsaugos strategijos lygiai. Jų tipinės augavietės kinta dėl padidėjusio.
Lietuvoje savaime auga ar neseniai augo (Europinis kukmedis) 94–ios rūšys sumedėjusių augalų: 25 rūšys – medžių, įskaitant Europinį kukmedį, kuris. Todėl šios formos nėra paveldimos, persodintos į tipines augavietes, pušaitės išauga. Greta meniškų tokios rūšies darbų vis daugiau pasitaikydavo paviršutiniškų. Gintarą produkavo pušų rūšis Pinus succinifera.
Saugomų rūšių, bendrijų ir buveinių sąrašai. Katros kraštovaizdžio draustinio tipiniai ir reti kraštovaizdžiai. Gamtinių buveinių praradimas yra tiesus kelias floros ir faunos rūšių. Tuo atveju, kai į ekologinės gamybos būdą pervesta tik dalis ūkio, tuomet įprastinės.