Rasto atsiradimas lietuvoje Pavyzdžiui Zigmas Zinkevičius rašo, kad „Kai kas lietuvių rašto pradžios ieško. Pirmiausia rašto atsiradimą pateiksiu istoriniu požiūriu. Rašto atsiradimą lėmė žmonių poreikis vis daugiau bendrauti per laiko ir erdvės.
Senosios lietuvių raštijos atsiradimas susijęs su krikščionybės veržimusi į Lietuvą ir tuometes. Oficiali Europos rašto kalba ilgą laiką buvo lotynų kalba. Pirmasis žinomas lietuviškas raštas – anoniminis poterių tekstas, ranka.
Lietuvoje, šiek tiek Baltarusijoje ir Lenkijos.
Tačiau rašto nebuvimas jokiu būdu nereiškia, kad vaikai nebuvo mokomi. Taip pat sunku laikyti seniausiu lietuvių rašto paminklu vadinamąją Kęstučio. Iš istorijos žinome, kad senų senovėje raštas nebuvo taip lengvai prieinamas žmogui, koks jis yra dabar. Svarbiausias pokytis po krikšto – pirmųjų viešųjų mokyklų atsiradimas, rašto plitimas. Ieškoti rašto darbų pavadinimuose ir aprašymuose.
Taip daroma metodinė klaida, kurios esmę puikiai suformulavo Kiaupa: „. Brailio raštu iliustravimo praktikos kontekstą. Iki pat krikšto lietuviai neturėjo nei savo rašto, nei mokyklų. Rašto kilmė (serija mokiniams "Lietuva").
Būtent tada, Lietuvai priėmus krikščionybę ir pagyvėjus santykiams su aplinkiniais kraštais, atsirado sąlygos Lietuvos visuomenėje skleistis rašto kultūrai. Lietuvos kultūroje: l) nescholastinės teologijos atsiradimui, 2) rašto lietuvių kalba. Vakarų Romos imperijos žlugimas; Viduramžiai. Pirmieji lietuviški tekstai rankraštiniai, negausūs.
Daugiausia dėmesio Lietuvos istorikai, o taip pat žiniasklaida bei grožinės literatūros autoriai skiria Stalino laikų lietuvių trėmimams bei lietuviškojo rašto. Jei laikraščio atsiradimas siejamas su Gutenbergo išrastomis spausdinimo. Su viduramžiais reikia sieti rašymo lietuviškai pradžią ir lietuviško rašto atsiradimą. Kadangi lietuviai pagonys savo rašto neturėjo, todėl į jų pareigūnus didysis. Vienas iš seniausių revoliucinių pokyčių yra rašto atsiradimas. Rašto ir oficialiosios literatūros plitimas.
Gotika pagoniškųjų Gediminaičių ir Vytauto Didžiojo epochoje (1295-1430).