Savitoji siluma apibrezimas Savitoji šiluminė talpa – šilumos kiekis, reikalingas 1 kg medžiagos temperatūrą pakelti vienu laipsniu. Savitoji šiluma rodo, kiek šilumos reikia vieno kilogramo medžiagos temperatūrai pakelti vienu. Kuris savitosios kūno šilumos apibrėžimas yra teisingas?
Savitąja garavimo šiluma vadinamas šilumos kiekis, kuris turi būti suteiktas vienam kilogramui skysčio, kad paverstų jį tos pačios. Medžiagos savitąja šiluma vadinamas šilumos kiekis, reikalingas medžiagos masės. Adiabatiniu vadinamas procesas, vykstantis be šilumos mainų su aplinka.
Taigi, norint m masės kūno, kurio medžiagos savitoji šiluma c, temperatūrą pakelti nuo t1 iki.
Taigi savitoji kondensacijos šiluma lygi savitajai garavimo šilumai. Kuro degimo šiluma Šilumos šaltiniai. Q – šilumos kiekis c – savitoji šiluma m – masė. L – savitoji garavimo šiluma m – masė. Tiriant medžiagos šilumines savybes, svarbų vaidmenį vaidina savitosios šilumos sąvoka.
ILUMOS SUVARTOJIMAS“ PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS. Apskaičiuoti entropijos pokytį, jei savitoji šiluminė talpa, esant pastoviam slėgiui. Supranta ir paaiškina šilumos kiekio sąvoką. Apibūdina savitąją šilumą, žino pagrindinį jos matavimo vienetą.
Paprasčiausiais atvejais moka apskaičiuoti. Rodiklis, parodantis kiek kartų skiriasi šilumos kiekis, kurio reikėtų klimato sistemos elementams, kad jų temperatūra. Poslinkio modulis atitinka atstumo sąvoką. Savitoji garavimo šiluma – energijos kiekis reikalingas 1 kg skysčio paversti garais virimo.
Straipsnyje apžvelgti grynojo skysčio lašelių šilumos ir masės mai-. TR,eg temperatūros trukmę τng = τnf. Kuro šilumingumas (degimo šiluma, kaloringumas). Kokiu problemu kelia iškastinio kuro deginimas? Statybinės fizikos kontekste, norint aprašyti šią medžiagų savybę, naudojama sąvoka savitoji šiluminė talpa. Pateikia fizikinio dydžio apibrėžimą.