Spygliuociu miskai lietuvoje Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo. Europoje jie išplitę į pietus nuo spygliuočių miškų ir siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo kalnų. Miško savininkas, miškai, privatus miškų ūkis, miškininkystė, aktualijos.
Per pastaruosius vienuolika metų spygliuočių medynų plotas sumažėjo 7,5 tūkst. Senovėje beveik visa dabartinė lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. To meto miškai nestokojo drėgmės, juos vagojo upeliai ir didelės upės, aplink kliuksėjo pelkės. Lietuvoje vyrauja spygliuočių medžiai: pušys sudaro 36,4 proc.
Juose vyrauja lapuočiai arba spygliuočiai medžiai. Dažniausiai auga mišrieji miškai, nes Lietuva priklauso mišriųjų miškų zonai. Vladas Dautartas Nuo senų senovės mūsų kraštas garsėjo didžiulėmis, kai kur neįžengiamomis giriomis. Nuolat žaliavo spygliuočiai – pušis, eglė, klevai, liepos. Vyrauja mišrūs lapuočių-spygliuočių miškai. Našiausias yra pušų ir eglių mišrių miškų rajonas. Spygliuočių dalis medynų plote (56,1%) sumažėjo 0,2 %. Ciurlionio poemos"Miskas" muzikos motyvais.
Tose vietose pradėjo augti miškai, daugiausia spygliuočiai.
Labiausiai paplitę spygliuočių miškai priskiriami prie borealinių. Miškai plyti vėsaus klimato srityse, todėl auga lėtai. Tai natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, dažniausiai augantys maisto medžiagų neturtinguose sausuose ir vidutinio drėgnumo jauriniuose smėlio ir. Antrojo pasaulinio karo – vos penktadalį. Bendras šalies miškų plotas – 2,23 mln. Sausieji ir vidutinio drėkinimo spygliuočių ir mišrūs miškai. Mišriuose miškuose auga tiek spygliuočių, tiek lapuočių medžių rūšys.
Tik auga miškai daug lėčiau nei iškertami, todėl pavažinėjus po Lietuvą ir. Todėl miškininkai su žiūronais apžvalgo spygliuočius ir jei ant. Dubravos miškų urėdijos miškai 2002 metais buvo sertifikuoti ir po to jau kelis.