Viszalis lapuotis medis platanas Aukščiausi planetos medžiai, pagal atskiras rūšis kada nors augę ir įskaitant augančius. Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties visžalis lapuotis medis. Greičiausiai augantys Lietuvos medžiai: drebulė, karpotasis beržas, plaukuotasis.
Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuotis medis. Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių šeimos, robinijų genties lapuotis medis. Rekordinio aukščio medis – 48,56 m išmatuotas augantis Anglijos Dorseto grafystėje esančiame.
Tai greitai augantis, iki 20-30 m aukščio šviesiamėgis, kiaušiniška laja visžalis medis.
Tam gali pasitarnauti ir visą žiemą žaliuojantys visžaliais vadinami lapuočiai augalai. Plataniniai šeimos, Platanas genties lapus metantis medis. Papildau nurodyto įsakymo 6 priedą „Pagrindinio ardo medžių amžius miško buveinėse“ šiuo 5 punktu (buvusius 5–12 punktus laikau 6–13…. 6310 Miškai su visžaliais ąžuolais (Quercus spp.). Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai. C0 Platanus orientalis ir Liquidambar orientalis miškai (Platanion orientalis).
Vyrauja visžaliai spygliuočiai: melsvoji eglė, balzaminis kėnis, raudonpušė, veimutinė pušis. Upių slėniuose auga tuopos, platanai, guobos ir gluosniai. Tačiau aukštesnėse vietose neišnyko kilniųjų lapuočių miškai, Vidurio žemumoje.
Mi kai su visžaliais ąžuolais (Quercus spp.). Viduržemio pajūrio srities lapuočių miškai. Rytinių platanų (Platanion orientalis) ir (Liquidambar orientalis) mi kai. Tai daugeliui gerai žinomas visžalis vijoklinis augalas tamsiai žaliais, triskiaučiais ar. Jauni augalai driekiasi pažeme, vėliau ima kopti medžių kamienais, sienomis ar.
Vieta: Natūraliai auga lapuočių miškų paklotėje todėl pakenčia pavėsį ir gali augti. Klevalapių platanų alėja Kembridže (Anglija).