Literaturos stiliai Kalbos funkciniai stiliai − vienas iš stilistikos mokslo nagrinėjimo objektų; minčių reiškimo būdas, kylantis iš autoriaus (kalbančiojo, rašančiojo) psichikos ir tikslų. Literatūros rūšys _ pagal tam tikrus skiriamuosius požymius istoriškai susiformavusios. Apskritai grožinės literatūros kalbos vartojimo būdas.
Svarbiausioji šio stiliaus funkcija –paprasto bendravimo. Platesnė meninio stiliaus sąvoka – tai apskritai grožinės literatūros kalbos vartojimo. Publicistinis – 1) kalbama visuomenei aktualia tema; 2) aiškus kalbančiojo požiūris (atpažįstame iš pirmojo asmens „aš“); 3) kalbos. Manau tai viena geriausių mano iš mano pažystamų dėstytojų. Man labai patinka tai, kad ši dėstytoja išties labai užzivedusi ir įsijautusi į savo dėstomą dalyką.
Konspektai, Kalbos ir literatūra, Lietuvių kalba, 1. Administracinis stilius turi ryškiausias stiliaus normų ribas, yra šabloniškas, griežčiausiai reglamentuotas. Bibliografinių nuorodų, jų ryšio su tekstu, literatūros sąrašo parengimas yra sudėtinė. Vadovavimo stiliai pagal vadovų orientaciją. Jei šis stilius persismelks į grožinius tekstus, galbūt literatūros kritikai ir nepuls. Funkciniai stiliai – skirtingi rašytiniai minčių reiškimo būdai. Ieškodami mokslinės literatūros, pasižymime nuorodas į galinčius praversti. Kai kurie stiliai į literatūros sąrašą gali įterpti šaltinių internetinius adresus (URL).
Charakteristika – žmogaus (arba literatūros kūrinio veikėjo) skiriamųjų. Title: Literatūros terminai, Author: dalykas mokovas, Name: literat__ros_terminai. Anafora – stiliaus figūra, pagrįsta žodžio ar frazės kartojimu. Informacijos šaltinių etiškas naudojimas. Naujomis reikšmėmis ir supratimu pagilintos lietuvių kalbos ir literatūros žinios jūsų.