Valgomoji druska Druska – cheminis junginys, susidedantis iš katijonų ir anijonų, turinčių. Rodomi 4 šios kategorijos puslapiai (iš viso kategorijoje yra 4 puslapiai). Halitas (valgomoji druska) – halogenidų klasės mineralas, natrio chloridas (NaCl).
Akmens druska – nuosėdinė uoliena, sudaryta beveik tik iš mineralo halito. Druska žmonių mityboje naudojama mažiausiai 10 tūkstančių metų: nuo tada, kai žmonės pradėjo gardinti valgomą maistą. Prieš 5 tūkstančius metų kinai atrado. Druska cheminė struktūra yra 97% natrio chlorido.
Valgomoji druska – savybės, sudėtis, žala.
Kiti pavadinimai apie šią prekę – akmuo. Kristalinė, kieta, balta medžiaga, sūraus skonio, gerai tirpstanti vandenyje. Visais laikais druskos Lietuvoje nebuvo ir dabar ji tebėra įvežama iš kitų šalių prekė. Per metus žmogus suvalgo 7-9 kg valgomosios druskos, per visą gyvenimą – pusę tonos. Tyrimai parodė, jog maistinėje druskoje yra 97 proc. Druska dažniausiai joduojama naudojant kalio joditą arba kalio jodatą. Kasdienis valgomosios druskos, turinčios jodo, vartojimas yra. Lietuva neturi druskos gavybos pramonės – visa druska, ir valgomoji, ir kitiems tikslams, įvežama iš užsienio (daugiausia Baltarusijos ir Ukrainos).
Ajovos universiteto (JAV) atlikti tyrimai patvirtino, kad valgomoji druska gerina nuotaiką, tonizuoja organizmą, todėl gali būti vartojama, kai. Himalajų druska – valgomoji druska, kasama Pakistane, apie 300 km atstumu nuo. Parsisiųskite „Senukų” mobiliąją programėlę. Alternatyva gali būti druska su sumažintu natrio kiekiu, kurį pakeičia. Vienoje italų pasakoje princesė pasakė, kad myli tėvą karalių kaip druską, o tėvas įsižeidė ir išvarė dukrą iš namų.